Marškiniai

Marškiniai – užsegamas viršutinis medžiaginis drabužis. Istoriškai iš pradžių marškiniai buvo dėvimi tik vyrų kaip apatiniai drabužiai. Vėliau jie išplito ir devynioliktojo amžiaus viduryje juos pradėjo dėvėti ir  ir moterys. Patys seniausi pasaulyje marškiniai datuojami apie apie 3000m. p. m. e. Juos atrado anglų egiptologas William Matthew Flinders Petrie – lininiai marškiniai  buvo rasti pirmos egiptiečių dinastijos kapavietėje netoli Tarkano. Jie greičiausiai buvo dėvėti kilmingo vyro, nes buvo gana sofistikuoto kirpimo, klostytomis rankovėmis, V formos iškirpte.

Iki pat dvidešimtojo amžiaus marškiniai buvo vyrų apatinis drabužis. Viduriniaisiais amžiais tai buvo nedažyto audeklo apdaras vilkimas tik po viršutiniais rūbais. Viduramžių meno kūriniuose marškiniai matomi tik vaizduojant vargingus asmenis, tokius, kaip piemenys, kaliniai ir atgailaujantieji. Septynioliktąjame amžiuje vyriškiems marškiniams buvo leista šiek tiek pasirodyti, sukeliant panašų erotinį efektą, kokį šiomis dienomis sukeltų nėriniuoti apatiniai. Iki pat 1879 tųjų dėvėti marškinius be kito viršutinio drabužio buvo nepadoru.

Prabangesni marškiniai kartais būdavo apsiuvami raukinukais ant kaklo ar rankogalių. Šešioliktame amžiuje vyriški marškiniai dažnai buvo siuvinėjami, rankogaliai ir kaklas apsiuvami nėriniais. Aštuonioliktame amžiuje buvo ypač madingi žabo. Iki pat XIX a pradžios marškiniai buvo balti, ar balinto lino, natūralios medvilnės spalvų. Atsiradus spalvotiems marškiniams (mėlynų atspalvių) jie buvo laikomi prasčiokų rūbu. Iki pat 1860 metų buvo neįsivaizduojama jog džentelmenas galėtų vilkėti ne baltus marškinius, o jau po šimtmečio melsvi marškiniai atsirado kone kiekvieno vyro spintoje.

Atsiradę kaip apatinis drabužis, marškiniai ir šiandien yra arčiausiai kūno dėvimas drabužis. Todėl svarbu viskas,- audinys, modelis, sagos ir preciziškas pasiuvimas. Skirkite laiko, paskaitykite mūsų patarimus, atvykite į mūsų parduotuves ir išsirinkite sau tinkamiausius.